1946-aisiais prasidėjo mano medicinos studijų Viurcburge žiemos semestras. Kartu su dar aštuoniais studijų draugais gyvenau menkai apstatytame Fiziologijos instituto kambaryje. Jame stovėjo devynios lovos ir vienas ilgas stalas. Spintų čia nebuvo. Tačiau ir...
More
1946-aisiais prasidėjo mano medicinos studijų Viurcburge žiemos semestras. Kartu su dar aštuoniais studijų draugais gyvenau menkai apstatytame Fiziologijos instituto kambaryje. Jame stovėjo devynios lovos ir vienas ilgas stalas. Spintų čia nebuvo. Tačiau ir vietos joms pastatyti nebūtume turėję. Sienoje buvo įkaltos vinys, ant kurių kabėjo mūsų naktiniai drabužiai. Protezai kartais painiojosi mums po kojomis. Čia, šiame kambaryje, mes vėl iš naujo ėmėme brėžti savo gyvenimo kryptis ir teikti jam naują prasmę. Mus maitino juodoji rinka, tačiau mūsų alma mater į tai buvo žiūrima pro pirštus, nes, nepaisant visko, mes išlikome gerais jos mokiniais. Mylėjome savo alma mater ir ji mums daug ką atleisdavo. Ji taip pat buvo nukraujavusi ir pirmiausia jai pačiai reikėjo vėl atsitiesti. Tą semestrą aš dažnai praleisdavau paskaitas. Turėjau ką nors parašyti, taigi rašydavau iki paryčių. Vis rašiau ir rašiau, o rašydamas kalbėdavausi su savo tėvu, su kuriuo gyvai pasišnekėti nebuvo lemta. Jis gyv
Less
